Daigintos sėklos – kosmosas arba realybė.

Daigai, daigeliai.. Atsimenu kažkada atrodė toks “kosmosas” tie daigai… Ir išvis, galvojau, kad ką nors auginsiu, daiginsiu tik tada, kai pasensiu ir neturėsiu, ką veikti:) Ką aš galiu pasakyti? Ogi, kad viskas pasikeitė nuo tos akimirkos, kai paragavau įvairių daigų ir pradėjau domėtis jų galia, teigiamomis savybėmis… Mane iš tikrųjų įkvėpė kažkur perskaityti žodžiai apie tą mažytę sėklytę, kuri sukaupusi visas jėgas pabunda ir skinasi kelią į šviesą. Įsivaizduoji, kiek joje gyvybės, energijos?

Dabar daiginimas – žaidimas. Lengvas ir įdomus. Reikalaujantis tik čiut čiut laiko ir meilės 🙂

Vienas iš natūralių vitaminų ir energijos šaltinių yra daigintos sėklos. Dygdami grūdai keičia savo cheminę sandarą, ir iki tol juose buvusios pasyviosios medžiagos tampa aktyviosios, grūdų daiguose susikaupia energijos, kuri stiprina, žvalina, gydo žmogaus organizmą.

Tai kuo apskritai vertingos sėklos?

1. Sėklų dygimo metu jose kelis kartus padaugėja maistinių medžiagų: vitaminų, mikroelementų, fermentų. Pavyzdžiui sudygusiuose kviečių grūduose atrasta 50 kartų didesnis vitamino E kiekis lyginant su nedaigintais grūdais, 10 kartų daugiau vitamino B6,  2-4 kartus daugiau vitaminų B1, B2, B3, PP,   2 kartus daugiau baltymų.

2. Daigintose sėklose esantys baltymai skatina ląstelių ir audinių dauginimąsi ir atsinaujinimą,

3. Puikus Omega 3 bei tirpiųjų skaidulų šaltinis. Mažina cholesterolio kiekį kraujyje, turi įtakos širdies ir smegenų veiklai, gerina kraujo sudėtį, saugo organizmą nuo mažakraujystės.

4. Tyrimais nustatyta, kad daigintose sėklose esančios biologiškai aktyvios medžiagos skatina žmogaus organizme vykstančius regeneracijos procesus, šalina iš jo toksines medžiagas, laisvuosius radikalus, nes jose gausu antioksidantų.

5. Daiguose esantis kalis saugo raumenis nuo atrofijos.

6. Vartojant daigintas sėklas gerėja virškinimas ir žarnyno peristaltika, mažėja pilvo pūtimas,  nes daigintosė sėklose gausu ferementų.

7. Stiprėja plaukai ir jų šaknelės, stabdomas plaukų slinkimas.

12966276_10206631368726035_539895976_n

Daigintos sėklos praturtina bet kurią sveiką dietą (subalansuotą mitybą). Skirtingų rūšių sėklų skonis ir maistinės savybės skiriasi, daigintose:

– ridikėlių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2, B3 ir C, taip pat kalcio, fosforo, geležies, natrio ir magnio.

– lęšių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2, B3, B6, B12, C ir E, taip pat fosforo, geležies, cinko, magnio ir natrio. Lęšių sėklos, sumaišytos su kviečių, avižų, miežių, grikių, valgomųjų lęšių ar sojų sėklomis ir pagardintos medumi, – puikus skanėstas.

– porų sėklose gausu vitaminų, kalcio, fosforo, geležies, natrio ir magnio.

– ožragių sėklose gausu vitaminų B1, B2, B3, B5, A ir D, geležies, fosforo, cholino. Cholinas padeda skaidyti ir pašalinti riebalus. Daigintų ožragių ir kitų sėklų mišiniai patiekalui suteikia ne tik gerą skonį, bet ir malonų riešutų kvapą.

– linų sėklose gausu vitaminų E, F ir K, geležies, magnio, fosforo, jodo. 1-2 daigintos linų sėklos -puikus Omega 3 šaltinis. Daigintos linų sėklos vartojamos sumaišytos su kitomis daigintomis sėklomis.

– pipirnių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2, B3, C ir D, taip pat kalio, kalcio, jodo, geležies ir fosforo. Pipirnes gardu valgyti tiesiog su duona ar jomis apibarstyti virtas bulves. Puikiai tinka kiaušinių patiekalams pagardinti ar sumuštiniams, ypač su sūriu.

– garstyčių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2 ir C, eterinio aliejaus, fosforo, kalio ir geležies. Garstyčių daigus gardu valgyti tiesiog su duona ar jais apibarstyti virtas bulves.

– liucernų sėklose gausu vitaminų C, A ir D, taip pat chlorofilo, 8 rūšių aminorūgščių, kurias žmogaus organizmas pasisavina su maistu arba vartojant maisto papildus. Liucernų ir saulėgrąžų daigų mišinys puikiai tinka salotoms pagardinti. Įrodyta, kad selenas, kurio gausu daigintose liucernų sėklose, saugo nuo vėžinių susirgimų.

Pipirinių, porų, ožragių, garstyčių bei ridikėlių daugintos sėklos- aštroko skonio, o linų bei liucernų sėklos- švelnaus skonio.

Daiginti tinka visų maistinių augalų (įvairių ankštinių daržovių, ridikų, ridikėlių, garstyčių, kopūstų, svogūnų, grūdinių augalų) ir kai kurių pašarinių augalų (vikių, liucernų, dobilų, ožiarūčių) sėklos. Netinka bulvių, pomidorų ir pelėžirnių genties sėklos, nes jose kaupiasi toksiški junginiai – nuodingi glikozidai. Skirtingų rūšių sėklos pasižymi skirtingomis skonio savybėmis. Daiginti tikrai paprasta. Jokių specialių priemonių turėti nereikia.

12988027_10206631551490604_968102187_n

Trumpa ir aiški instrukcija:

Prieš daiginimą sėklas išvalykime, išrinkime nekokybiškas, pakeitusias spalvą.

Palikime vandenyje brinkti sėklas ~ 8 val. (priklausomai nuo sėklų rūšies) dažnai ant perkamų sėklų būna parašyta, kiek mirkyti ir kiek daiginti. (Pirkti galima įvairiose sveikuoliškose krautuvėlėse)

Galima daiginti stiklianyje ar specialiame daigintuve. Paprasčiausia kambario temperatūroje, tamsoje, inde ar lėkštelėje.

12969157_10206631551570606_1280311906_n

Sudygusioms sėkloms leidžiama augti kelias dienas, kol daigeliai pasiekia 6-25 mm (nelygu augalo rūšis).

Žodis “enzimas” kilęs iš graikiško “enzymos”, kuris reiškia “fermentuoti” arba “iššaukti keitimąsi”. Mat, enzimų pagalba nevirškinamas maistas paverčiamas virškinamu, kurį lengvai įsisavina kūno ląstelės, ir jis virsta energija. Kuo daugiau vartojama maisto su enzimais, tuo daugiau organizme  susiformuoja gyvybinės energijos. Enzimai yra labai svarbūs mūsų mityboje, o jų žinoma virš 100 000 rūšių. Bet problema yra ta, kad enzimai yra nepatvarūs juos kaitinant,  jau artėjant temperatūrai prie 50 oC jie suyra. Štai todėl ir populiarėja gyvas (nevirtas) maistas. Ypač gausu enzimų yra jaunose ląstelėse, senstant enzimų kiekis mažėja. Nustatyta, kad daugiausiai enzimų galima gauti maitinantis daigintais grūdais, riešutais ir kitomis sėklomis, pvz., daigintomis ankštinėmis kultūromis- pupelėmis, pupomis, žirniais, soja, lęšiais ir kt, o taip pat jaunais daigais, želmenimis bei įvairiais labai jaunais žalumynais. Be to, daiginant sėklas, keičiasi jų sudėtis: jose esančių vitaminų kiekis padidėja nuo 50% iki 200%, angliavandeniai virsta maltoze, kurią organizmas lengviau įsisavina ir greičiau paverčia energija. Štai pavyzdys, kaip keičiasi vitamino B12 kiekis, daiginant žaliuosius žirnelius:

nedaigintuose  jo yra 0.36 mg/g ;

2 dienas daigintuose – 1,27 mg/g;

4 dienas daigintuose – 2,36 mg/g.

 

Kur panaudoti?

Uoj, šitas klausimas mano mėgstamiausias 🙂 VISUR!!!! Salotos, troškiniai, sriubos, kokteiliai, sumuštiniai, garnyrai, papuošimai…. UŽKANDIS! žo, niekur nepamaišys.

Ir pabaigai, kadangi dažnai susilaukiu įvairiausių klausimų, noriu pasakyti:

1

 

Šilčiausi, daiginti linkėjimai nuo Lilės iš Rojaus Daržo:)

 

Informacija:

Įsigyk

Įsigyk "Emocijos tavo lėkštėje" knygą jau dabar!

Įsigyti dabar