Išjauskite savo valgymą arba kaip maistas atspindi Jūsų gyvenimą

Kuo toliau, tuo labiau skatinu žmones išjausti savo mitybą. Suprantu, kad pradžioje išvis sunku suvokti, kas tai yra, jei visame kame yra chaosas. Galbūt dar tik žengiate pirmus žingsnelius naudingesnės mitybos link ir Jums reikalinga pagalba, viskas gerai. Bet tolimesnis kelias – labai įdomus ir savarankiškas.

Atminkite, kad tikslas yra atrasti sau tinkamą mitybą, t.y. atrasti tai, kas JUMS SUTEIKIA SPARNUS ir atmesti tai, ką Jūsų organizmas identifikuoja kaip „nuodus“. Jauskime, klausykime, klauskime ir tikrai rasime atsakymus. Atsakymai mūsų viduje, ne išorėje.

Iš tikrųjų nėra jokių taisyklių kaip turėtumėte atrodyti, nes svarbiausia, kad Jūs jaustumėte šimtu procentu save, kad būtų patogu ir priimtina JUMS. Nes Jūs jau esate tobulas, toks koks buvote sukurtas – išskirtinis, unikalus, savitas. Puoselėkite tai, bet neapgaudinėkite savęs. Pripažinkite sau, kas JŪS ESATE IŠ TIKRŲJŲ, kokie yra Jūsų įpročiai,  kas apskritai yra naudinga/nenaudinga, reikalinga/nereikalinga šiame Jūsų gyvenimo etape.

Puoselėkite savo vidines savybes, puoselėkite meilę iš kurios gimsta šimtai gražių dalykų. Puoselėkite save iš vidaus, kad kitiems būtų gera šalia Jūsų.

Mityba gali kisti. Kisti nebūtinai kasdien, bet, sakykim, kas pusmetį. O gal ir kas dieną, kaip kam. Kalbu apie pažiūras, įsitikinimus, teorijas… Viskas aplink mumis ir mumyse kinta, kinta  nuolatos, tad leiskime sau būti tais kintančiais, tobulai netobulais, įdomiais žmogeliukais, kurie jaučia, kas yra naudinga, gera būtent mums, o kas ne. Kai labiau mokomės save stebėti, priimti, nekritikuoti, o geriau paklausti, kodėl tai vyksta? Ką man tai rodo? Tai mes tuo labiau išmokstame tolerancijos ir priimame kitus, padeda iš tikrųjų suvokti, ką reiškia iš meilės žmogui duoti tai, ko jis prašo ar nori, o ne tai, ką JŪS GALVOJATE, kad jam yra naudingiausia. Leidžiate kitiems būti.

Aš irgi esu kelyje, kelyje į tai, apie ką kalbu. Man tai patinka, nes matau kaip viskas susiję: maistas, kūnas, žmonės, šeima, santykiai, darbas, saviugda, aplinka, problemos, laimė, meilė, emocijos… viskas yra taip susiję, kad nebeatskirčiau nei vieno iš jų ir nebeskirstyčiau, kas yra svarbiau. Bet tai manyje skatina toleranciją, priėmimą, meilę sau, pajautimą, vis labiau pažįstu save. 

Savęs pažinimas per mitybą gali padėti tau pažinti save kitose gyvenimo srityse. Išmokęs pajausti ir pasakyti savo tvirtą atsakymą, pajusi stiprybę. Visada bus žmonių, kurie, dažnai nesąmoningai, nenorėdami nieko blogo, stengsis tave įtikinti pakeisti požiūrį, mąstymą ar patenkinti jų norus. TAČIAU JEI MOKĖSI ĮSIKLAUSYTI į save, savo poreikius, jausiesi tvirtas ir niekuomet NEREIKALAUSI IŠ KITŲ, kad jie darytų tai, ką tu nori arba valgytų tai, ką tu GALVOJI, kad jiems reikia valgyti. Ir suprasi, kad tai nereiškia, jog tu nenori gero, ar nemyli, tu tiesiog gerbi  jų pasirinkimą ir paprasčiausiai supranti, kad galbūt jam šiuo metu yra labai svarbu išgirsti savo kūno poreikį ir jį patenkinti.

Gerbti kito poreikius – reiškia nebandyti jų nuslopinti. Tiesiog priimti. Kuo labiau gerbsi savo artimųjų mitybos poreikius, tuo didesnės jų pagarbos nusipelnysi. VISOSE SRITYSE.

„Mityba tėra tik atspindys to, kad apskritai vyksta tavo gyvenime!” Lise Bourbeau

 

Ar kada nors pastebėjote, ar buvote tokioje situacijoje, kai esate svečiuose ar restorane ir sakykim, kažko nelabai mėgstate ar norite, tačiau sutinkte suvalgyti, nes Jums “nepatogu” atsisakyti. Kartais sutinku, jog tai nutinka ir tarsi nesinori sukelti nepatogumų, nesinori įžeisti, bet ar tai nėra “ėjimas prieš save”? Ar mes paskui nesielgiame taip ir savo gyvenime, kitose srityse?

Dabar reikia suvokti, kad tiesiog atsiduri situacijoje ir turi išmokti tiesiog pamilti save, nes BAIMĖ VERČIA TAVE DUOTI SAVO KŪNUI tai, ko gal jam visai nereikia, o gal tiesiog nepatinka tavo skonio receptoriams. KAI IŠDRĮSI pasakyti, ko tu nori, pamatysi, kad tai dažniausiai visiškai netrikdo ir neskaudina kitų žmonių, jei tik tu pats save tokį priimi ir supranti. Tu paprasčiausiai išsivaduosi iš baimės ir nepatogumo.

Eikite išvien su savo kūnu, su savimi, nebeatskirinėkite, nebekalbėkite apie save negražiai nei garsiai, nei mintyse. Saugokite, gerbkite, tausokite tai, kas kiekvieną dieną leidžia Jums įgyvendinti įvairiausius dalykus.

Prisiminiau skaitytą Solamitos Sabaliauskaitės knygą ir ten esančią pastraipą:

“Esu toks, koks esu, ir to pakanka.
Esu toks, koks esu, ir esu nuostabus.
Aš esu vertas visko, ką turiu, ko noriu ir apie ką svajoju.
Aš nusipelniau būti mylimas ir laimingas.
Aš myliu savo kūną ir juo rūpinuosi, o jis rūpinasi manimi, todėl kartu mes pasieksime visus užsibrėžtus tikslus.”

 

Taigi, pirmyn, į save, į stebėjimą, į bendradarbiavimą, į pažinimą, į MEILĘ.

Su meile, Lilė iš Rojaus Daržo.