Balis laukia Tavęs. Atsiliepimai iš Balio salos Nr. 2

Mano kelionės atsiliepimai iš Balio salos Pirma dalis


Suvokimai

Taigi, pirmiausia, prieš kalbant apie praktinius dalykus, noriu pasidalinti keliomis mintimis…

Keliaujant supranti, kad vaizdai gali būti vieni už kitus gražesni, vietos įspūdingesnės, klimatas šiltesnis ir tt. Tai yra tarsi nepasotinama žmogaus prigimtis: dar, dar, dar, gali ieškoti vis gražesnės vietos pabūti, vis skanesnio maisto suvalgyti.. Bet jei viduje tuščia, jei “nedirbi su savim”, taip ir ieškosi, taip ir ganysies. Čia tikrai nėra “pominties”, kad keliauti nereikia. Čia mintis, suvokimas, kad laimė, meilė ir visi kiti jausmai yra širdyje… ir bet kur, kur tik bebūtum visa tai yra tavyje. Nereikia ieškoti kitur, ieškoti išorėje, reikia atrasti tai savyje. Pagauti tą meilės siūlelį viduje ir tada puoselėti, puoselėti, auginti, su meile prižiūrėti, o paskui gali ir  pasidalinti. Man laimė yra auginti viduje nuostabius dalykus, o paskui ta meile dalintis su kitais.

O man žmonės yra tie gražiausi pasaulio vaizdai, kuriuos norisi matyti, pažinti, paveiksluoti, prisiminti, džiaugtis ir t.t.

Net graudu kaip gera.

Kartais garsiai nesakau, bet grožiuosi net ir kiekviena moterimi: jos išskirtinumu, moteriškumu, jautrumu, kartais valdingumu, tobulais netobulumais. Ir nei kiek nepavydžiu, nes juk gyvenime kiekvienam savo. Man duoti vieni dalykai, o Tau – kiti. Aš galbūt moku gaminti improvizuojant, be receptų ir tuo žavisi aplinkiniai, ypač moterys, bet aš visai nemoku dainuoti (bet vis tiek dainuoju) ir žiūriu su tokiu pasigerėjimu į tuos, kurie moka dainuoti, kad atrodo, jog galėčiau ištirpti bežiūrint. Galvoju, gal kada pasimokyti vis dėlto dainuoti? Juokauju… o gal ir ne.

Grįžtant prie temos, noriu pasakyti, kad kartais pabūti vienumoje yra gera ir to reikia, bet paskui suprantu kaip norisi rūpintis ir duoti kitiems to, ko prikaupei.

Gerai, baigiu ir einu prie „reikalų“, nes kai pradedu plepėti tai galiu kartais ir išsiplėsti 🙂

Kelionės planavimas

Taigi, kelionę minimaliai planavau, t.y. kur ir kiek maždaug būsiu, bet niekur iš anksto „nesibookinau“ vietų, nes žinojau, kad viskas gali vykti ne pagal planą, tai nemėgstu iš anksto susidaryti nepalankių sąlygų natūraliai tėkmei. Aišku pimąsias kelias naktis visada užsirezervuoju, kad būtų ramu ir saugu. Vis tik pasidomėjau apie vietas, kuriomis garsėja Balis, paskaitinėjau įvairių blog‘ų, norėdama sužinoti „Secret places“, taip pat susidaryti įspūdį ir maždaug turėti mintyse vietas, kurias tikrai norėsiu aplankyti.

Iš anksto pasirūpinau sveikatos draudimu, pasidariau keletą paso kopijų, įsidėjau kelis vaistus nuo skausmo, jei kas nutiktų netikėtai. Pasirūpinau pakankamu pinigų kiekiu, o dėl visa ko, visada keliaujant turiu ir kreditinę kortelę, nes “maža ką…”.  Būtinai pasirūpinau nešiojamu pakrovėju telefonui, įsidėjau vieną nestorą knygą, ausinukus, prausimosi priemonių, arbatmedžio ir levandų aliejus dezinfekacijai, kremą nuo saulės, kelis drabužius, skarą, kedus, basankes ir tapkes. Viskas. Važiavau su džinsais, marškinėliais, liemene ir kedukais. Tai buvo šilčiausi drabužiai, kuriuos vežiausi ir kurių neprireikė per visas atostogas.

Mano kelionės vietų planas keitėsi eigoje, todėl parašysiu, koks galiausiai jis gavosi:

Pirmiausia, kai atvykau į Ubudą jau iš anksto buvau susitarusi, jog vairuotojas manęs lauks su užrašu LILĖ ir man nereikės rūpintis kaip nuvykti iki vietos, nes ten tik išėjus iš oro uosto galima išprotėti, nes taksistai ir vietiniai vairuotojai tiesiog užpuola ir atrodo, kad suplėšys nepasidalinę. Mokėjau vairuotojui iš anksto sutartą kainą 12 eur (nuo oro uosto iki Ubudo). Pinigų sumokėjimui pasikeičiau iškart oro uoste, bet tik keiskite nedaug, nes kursas nėra palankus, reikia keisti specializuotose keityklose, bet ne oro uoste.

Juokinga, kad vairuotojo vardas buvo Kadek (vienas dažniausiai pasitaikančių vyriškų vardų Balyje), tai kai važiavau iš Uluwatu į oro uostą skristi namo, mane vežė jau kitas vairuotojas, bet vardas buvo toks pats – Kadek, tai nebuvo sunku atsiminti 😀 Jei reikia, galite su Kadek susisiekti per Facebook’ą —> Kadek

Kaip bebūtų, atvažiavau naktį ir jau po paros laiko keliaujant tikrai buvau pavargusi, o Kadek, kaip tyčia, nusiteikęs bendrauti ir klausinėjo bet ko, net ką mėgstu valgyti. Na, žodžiu, važiuojant link Ubudo, tiesiog vos nulaikiau galvą kaip norėjosi miego, o atvažiavus dar ir nelengvai radau savo užslaptintą namelį, pasirodo, čia toks stiliukas, kad čia keliuose namukuose yra apgyvendami žmonės ir šeima pasirūpina viskuo. Jų šūkis: pasijausk tikru baliečiu 🙂 Man patiko mintis, nes norėjau pajausti Balį visame kame:)

Realiai tai supratau tik ryte, kai pramerkus akis išėjau į terasą ir iškart prisistatė bernelis klausdamas: ką iškepti pusryčiams? Ko norėsite? Kavos? Arbatos? Kaip miegojote? Gal norėsite išsinuomoto motorolerį? Mano pirma mintis: wowowowow pala pala, kas čia vyksta, kur aš, kokie dar pusryčiai :)))))) buvo juokinga, bet galiausiai supratau kaip čia kas.

Viskas iš eilės. Moterims patinka leisti pinigus.

Taigi, prasidėjus dienai pirmiausia ką padariau tai išsiaiškinau, kur yra mano išsvajotasis Yoga Barn (jogos centras), kurį sakiau lankysiu, kad ir kiekvieną dieną po du kartus. Visada, kol neturiu interneto ir negaliu naudoti google maps, tai naudoju MAPS.ME programelę, kuri man labai pravertė Tailande. Tai eidama link jo, pirmiausia susiradau pinigų keityklą ir per 5 min patapau milijonierė, geras jausmas, surišo indonezietiškus milijonus su gumute ir padavė vokelyje????


Iškart pasileidau eiti leisti pinigų 😉 Nusipirkau sim kortelę – TELKOMSEL už 12 eur 4 GB, tai užteko netaupant visoms trims savaitėms. Kai suradau yoga barn centrą nusipirkau kortelę (10 apsilankymų), kuri kainavo 56 eur, taip labiau apsimoka negu mokant po vieną kartą. Tvarkaraštis ir info apie retreat’us ir kitus renginius čia: http://www.theyogabarn.com/

Jogos ir meditacijos užsiėmimų salių ten daug. Visos nerealios, erdvios, kai kurios atviros, kai kurios uždaros, vaizdai įkvepiantys, o garsai leidžia iškart panirti į meditaciją.

Vėliau ėjau pietauti su viena mergina, Viktorija, su kuria susipažinau internetu, skaitydama jos blog’ą ir nusprendėme susitikti, pabendrauti, plius pasisiulė man šiek tiek aprodyti Balio. Jei įdomu, galite pasiskaityti ir jos bloge apie Balį www.noplan.lt 

Kai įsigijau kortelę viskas tampa paprasčiau, nes visada turi internetą, visur naudoju google maps ir lengviausiai viską surandu. Kai važiuodavau su motoroleriu, pasiimdau ausines, nusistatydavau reikiamą vietą ir tiesiog google maps’as man sakydavo, kada kur pasukti ir laisviausiai galėjau nuvažiuoti į visas pasirinktas vietas be žiūrėjimo į ekraną.

Kainos kainelės, vietos vietelės

Pirmai dienai įsibėgėjusi, galima jau susiprasti apie kainas, kurios yra maždaug tokios:  

Maistas

Papietauti gatvės maistu galite už 1-2 eur, o jei norite valgyti kavinėse teks mokėti 3-4-5 ir daugiau eur :)) Na, pvz, pietavome tvarkingoje kavinėje tortilijas su daržovėmis, humusu ir falafelais tai sumokėjome po 3,5 eur. Aš nuolat rinkdavausi kavinukes, nes jos čia tiesiog viena už kitą įdomesnės, rodos, vis skaniau patiekiančios įvairius veganiškus ir vegetariškus patiekalus.

Labiausiai mano pamėgtas buvo  Sayuri restoranėlis, kuris pasirodė kaip tikrai tobula vieta, nes jei norisi sveiko maisto arba jei esate alergiškas gliutenui ar esate veganas, žaliavalgis, o gal šiaip sugalvojot daigų užkrimst tai visko čia gausite. Net ir kambučos. Čia pat vyksta ir maisto gaminimo pamokos. Kitos vietos, kurias rekomenduočiau:

Sage, Alchemy, Clear café, Down to earth, Bali buda, Kafe, Fussi bird, Yoga barn kavinė, Tukies Coconut Shop.

Vietinės kavinukės vadinasi Warung – jose irgi tekdavo valgyti, netgi šalia namų viena šeimynėlė turėjo veganišką Warung’ą, tai matėsi, kad gamina su meile, labai atidžiai, skaniai ir tikrai ne kartą teko ten pietauti.

Būtinai rekomenduoju paragauti įvairių patiekalų su Tempeh.

Taip pat įvairios daržovės, salotos, daigai, tortilijos, troškiniai, burgeriai (vegetariški).

Tradicinis patiekalas, kurį valgiau kokius tris kartus, bet jį galima rasti beveik visur – Gado Gado (pasidomėkite arba tiesiog paragaukite).

Sayuri restoranėlyje labai rekomenduoju paragauti lazaniją, miso sriubą, šiaip salotos visos skanios ir raw pica. Čia buvo favoritai.

Masažai

kaina 1 val- ~6 eur. Tobula. Dariausi dažnai. Nei karto nepasigailėjau.

Man patiko masažų salonas Starchild. Rekomenduoju. Bet kur gatvėje, kur šaukia: massage, massage, come, come! – geriau nesidaryti, nes nepajusite atsipalaidavimo, gali būti, jog masažuos tarpusavy kalbėdamos ir nelabai suprantančios, ką reiškia ramybė masažo metu 🙂

Transportas

Galite nuomotos vairuotoją, bet rekomenduočiau nepabijoti ir išsinuomoti motorolerį (~3 eurai parai) ir tuomet galite apvažiuoti visas norimas vietas, nebijoti paeksperimentuoti ieškant įdomių vietelių, nusukant nuo kelio ir pan.

Vietos, kurias lankiau Ubude:

Pabaigai…

Prirašiau gan daug informacijos, tad pratęsiu kitame įraše apie kelias salas, kurias aplankiau šalia Balio ir žinoma – Uluwatu.

Norint pamatyti nuotraukas, kurias kėliau iš Balio salos, spauskite  čia —> NUOTRAUKOS

O pabaigsiu įrašą vienu savo Facebook’o post’o ištraukų:

“Šiandien yra lygiai savaitė kaip pradėjau savo kelionę į Balį. Keista, bet kartais prarandu laiko nuovoką ir dabar jau lyg atrodo čia gyvenu, bet kaip ir neseniai kroviausi kuprinę… Pastebėjau, kad lengvai adaptuojuos prie aplinkos ir greitai įsijaučiu į gyvenimą ten, kur atsirandu. Nei gerai, nei blogai, tiesiog taip yra. Kaip jau ir minėjau praeitame įraše, susipažinau su Viktorija, kuri čia jau kuris laikas gyvena. Ji pasiūlė prisijungti prie jos ir dar kelių lietuvių ir nulėkti pasimaudyti keliuose vietiniuose kriokliuose. Vienas iš jų – Kanto Lampo waterfall, kitas esantis uoloje – Tukad Cepung Waterfall. Aišku sutikau. Niekad negalvojau, kad maudytis po kriokliu gali būti taip gera, atrodo, kad nuplauni viską, išsivalai ir atsiverti naują lapą. Minčių srautas sumažėja perpus ir veikia kaip meditacija…”

 

Keliaukime! Visais įmanomais keliais į Save! <3

 

Įsigyk

Įsigyk "Emocijos tavo lėkštėje" knygą jau dabar!

Įsigyti dabar