Meilės ir džiaugsmo šaltiniai

Jau ne kartą turbūt skaitėte įvairių straipsnių, net ir moksliškai pagrįstų, jog meditacija yra labai paveiki, savotiška terapijos rūšis. Įvairios kvėpavimo technikos, meditacijos vaikštant arba sėdint padeda atsikratyti nuovargio ir įtampos bei išvalyti, nuraminti protą.

Visada sakau, kad didysis mokytojas ir gydytojas slypi mumyse ir gamtoje. Mes patys pajėgūs padaryti ir labai daug ką pakeisti, jei tik ryžtumėmės tam. Ir tiksliau – jei leistume sau patikėti tuo, ką galime patys sau duoti ir suteikti.

Mūsų kūnas pajėgus pats išgyti – jei suteiksime jam šansą atsikratyti įtampos, prasidės natūralus gijimo procesas. Man labai patinka šis palyginimas, kai kalbama apie miško gyvūną, kuris puikiai suvokia, ką jam reikia daryti tokiu atveju: jis tiesiog susiranda nuošalią vietelę ir prigula pailsėti. Jis nebeieško maisto ir nesidairo į pateles, jis tiesiog ilsisi. Po kelių dienų gyvūnas pasveiksta ir vėl grįžta į įprastą ritmą.

Man atrodo, kad mes nutolome patys nuo savęs, tai kartu ir nuo tos tikrosios išminties. Ir kartais atrodo, kad jau net ir nebemokame ramiai ilsėtis ar atsipalaiduoti. Per tokį neatsipalaidavimą neleidžiame sau natūraliai sveikti. Meditacija gali padėti mums susitaikyti su savo nerimu, baime ir pykčiu. Šis procesas išties gydo – medituodami mes tiesiog suaktyviname įgimtą gebėjimą gyti, įsiklausyti į save.

Prašau, tik iškart nenusiteikite, kad meditacija ne Jums, arba, kad meditacija didžiulis mokslas ir Jums dar neatėjo laikas to mokytis. Paklausykite. Juk visada galite pasirinkti, pasirinkti tinkamiausią, priimtiniausią būdą būtent šiuo gyvenimo etapu.

Jei esate visai pradedantysis ir niekad nedarėte jokių atpalaidavimo pratimų, gali būti, jog kai tik atsisėsite – būsite tikrai įsitempęs, todėl galima skirti keletą minčių sąmoningam „peržvelgimui“ viso kūno. Mintyse matyti pėdas – pakartoti viduje, kad jas atspalaiduojate, tada matyti blauzdas – atpalaiduoti jas ir taip kilti iki viršaus, nepamirštant atpalaiduoti viso veido raumenų, žandikaulio ir pan. Tiesiog pajusite, kaip po truputį kūnas tarsi „sėda“, suglemba, darosi vis patogesnis, ramesnis.

Jei pajautėte, kad mintys jau kažkur kitur – ramiai sugrįžkite, vėl susikoncentruokite į kvėpavimą ir pereikite prie kūno „skenavimo“ arba koncentruokitės į kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą, tarsi nei vienas negalėtų įvykti be Jūsų žinios.

Žymusis Thich Nhat Hanhas vienuolis sako, jog šiais laikais žmonės žiūrėdami televiziją ir žaisdami žaidimus bando atsikratyti nerimo, depresijos, pykčio, vienišumo jausmo, nuobodulio ir kitų negatyvių emocijų. Tokiu būdu jie bando pasislėpti nuo savo skausmo ir užpildyti sieloje atsivėrusią tuštumą. Kas atsitinka, kai įprantame bėgti nuo savo jausmų ir santykių problemų? Viskas baigiasi tuo, kad dar labiau nutolstame vienas nuo kito ir mus užvaldo dar didesnis liūdesys. TV laidos, filmai, muzika ir žaidimai gali būti toksiški – jie pasėja mūsų sąmonėje baimės, geismų, žiaurumo sėklas. Taip, kartais gyvenimas baugina, o santykiai kelia sunkumų, bet kuo dažniau mes bėgsime nuo realybės į medijų pasaulį (tai gali būti ir narkotikai, alkoholis arba besaikis valgymas), tuo greičiau mūsų problemos dauginsis ir tuo sunkiau bus jas išguiti. Tai nereiškia, kad turime nuolat gromuliuoti savo problemas. Jei norite išvalyti protą ir išspręsti ramybės neduodantį klausimą, pamedituokite, pasėdėkite tyliai, leisdami savo kūnui ir protui pailsėti, susitelkite į kvėpavimą ir pasimėgaukite gyvybės pojūčiu.“

Manau, kad labai labai svarbu išmokti ilsėtis ir atsipalaiduoti. Netgi suvokti, kiek tai yra svarbu Jums ir koks tai iš tiesų kokybiškas laikas sau. Tokiu būdu ne tik užkirsite kelią ligoms, kurias sukelia nuolatinė įtampa ir nerimas, bet ir išvalysite protą, padidinsite koncentraciją, galbūt net išspręsite sudėtingiausias problemas. Pavyzdžiui man, būnant miške, tikrai ateina daug gerų minčių, atsakymų. Tarsi būnu pati su savim, savyje ir toks laikas tapo pats svarbiausias. Reikalingas kaip oras, kaip kvėpavimas, kaip maistas mano sielai.

Girdžiu pasakymų: tau gerai, pas tave daug pozityvo ir tau lengviau gyventi. Kas čia dabar? Koks dar lengviau? VISKAS PRIKLAUSO NUO JŪSŲ. Juk ir aš patiriu skausmingų įvykių, ašarų, nepatogių situacijų, liūdesio, pykčio akimirkų ir kitokių pamokų – bet suprantu vieną – niekas dėl to nėra kaltas, viskas slypi manyje, neturiu teisės į nieką išsilieti, geriau einu ir susirasiu tuos atsakymus. Išeinu, nusiraminu, kartais palieju ašaras, randu atsakymus ir toliau einu gyventi iškėlus galvą. Tai štai kokia ta paslaptis.

Aš manau, kad jei bent šiek tiek aprimsite, nustosite nuolatos bėgti, bėgti, bėgti, skirsite laiko pusiausvyrai, ramybei puoselėti – atrasite labai daug džiaugsmo paprastuose dalykuose. Džiugesys susikurtas viduje mane lydi kasdien. Ir visai nebenusistebiu, kai žmonės sako, jog nėra matę labiau mylinčio gyvenimą žmogaus. Taip, aš myliu gyvenimą, ir noriu toliau taip mylėti ir gyventi. Todėl kviečiu ir Jus į šį meilės ir džiaugsmo kupiną nuotykį!