Paslaptis ir čia, ir deserto viduje

Labas rytas…

Pasakysiu paslaptį. Aš mokausi. Mokausi kasdien. Ir visai paprastų dalykų. Mokausi išgirsti, nutilti, pajausti, išjausti, pabūti.

Žinai, aš kartais galvoju, kad kartais, rodos, paprasčiausi dalykai yra patys sunkiausi… Pavyzdžiui “gyventi šia diena”, “gyventi čia ir dabar”.

Viskas atrodo paprasta: apie nieką negalvok išskyrus šiandien, išskyrus dabar, nes kai pagalvoji, tai taip ir yra – TIKRA TIK ŠI AKIMIRKA, nebėra vakar ir nėra rytoj. Mes, kai kažką darome tai jau mintimis esame žingsniu toliau, kai kažką galvojame – viduje sukyla prisiminimai, skausmai, patirtys, kurios jau praėjo, bet įsišaknijo. Mes tarsi nuolat esame kažkur kitur, tik ne čia, ir tik ne dabar. Vieni labiau mėgsta vakar, kiti – rytoj. Taip ir keliaujam per gyvenimą: per vakar, per rytoj, taip ir nesulaukdami, kol ateis šiandien, kol ateis ta palaima, palaima ŠIANDIENOS, palaima AKIMIRKOS, palaima BŪTIES.

Aš lekiantis paukštis, bet mėgstantis sustoti ir įsiklausyti į dabar. Pajausti kūną, VĖJĄ po nosimi, plaukus kutenančius veidą ir rankas pulsuojančias nuo džiaugsmo… Rodos, pradedu girdėti sielą šnabždant man tylius žodžius.

Tik tu tikra, akimirka, tik tu tikra…

Linkiu pabūti. Pabūti su savo būtim, su savo esatim, su žmogum, su gamta, su tyla… o dabar ir su skaniu desertu..

 

Tau reikės visai nedaug..

Eiga:
1. Bananą supjaustome 1-2 cm storio gabalėliais, išdėliojame ant lygaus paviršiaus (lentelės, dežutės, kepimo formos ar pan.) ir dedame į šaldymo kamerą mažiausiai 4val. (tol, kol sušala)
2. Ant sušalusių bananų dedame riešutų sviestą ir vėl kelioms valandoms dedame į šaldiklį
3. Į ištirpintą kokosų aliejų dedame kerobą/kakavą ir gerai išmaišome. Turi gautis nei labai tiršta, nei labai skysta masė
4. Bananus apliejame kokosų aliejaus mase, pabarstome kokoso drožlėmis.

5. Visur įdėti meilės ir gerų minčių. Tadabus garantuotas puikus rezultatas!
Galima valgyti iškart, nes kokosų aliejus labai greitai sustingsta, arba dar šiek tiek palaikyti šaldymo kameroje.

Kažkada man šį receptą pašnabždėjo mergaitė Paulė, kuri kaip ir aš – negali gyventi be sveikuoliškų gardėsių. Taip lengva mėgautis, kai valgai tokius šedevriukus.

Papasakosiu trumpai kaip čia viskas gaunasi: atvažiuoja netikėtas svečias. Staiga atsidarai šaldiklį, išsitrauki šiuos desertus, padarai kavos ar arbatos ir pavaišini šitais skanėstais.

o čia… atsikandi, nebesupranti – visi tie skoniai ištirpsta burnoje ir pasidaro geeera 🙂 serotoninas, endorfinas… laimės hormoniukai up up  🙂

Skanaus… ir į sveikatą! Pabūkim!

 

1916483_10206350964796112_369574080884688271_n

 

Įsigyk

Įsigyk "Emocijos tavo lėkštėje" knygą jau dabar!

Įsigyti dabar